Respublika už Upės, Kurios Negalima Turėti

Vilniaus senamiesčio pakraštyje, kitapus Vilnelės, yra vieta, kuri kažkada buvo apleisčiausias miesto kampas, o šiandien turi savo Konstituciją, himną, vėliavą kiekvienam metų laikui, valiutą, dengtą alaus bokalu, ir piliečių nuo Tokijo iki Balbieriškio. Tai – Užupio Respublika: menininkų bendruomenės kolektyvinis kūrinys, paskelbtas balandžio 1-ąją ir nuo tada nuolat tobulinamas, papildomas ir mylimas.

Ar tai valstybė, ar pokštas? Atsakymas – „taip". Užupiečiai pasirinko savo nepriklausomybę švęsti Melagių dieną, todėl niekada nesate tikri, kur baigiasi ironija ir prasideda tikra meilė vietai. Bet būtent ši dviprasmybė ir yra esmė: Užupis be paradokso – Užupis be savasties.

Šis puslapis – trys durys į tą pačią Respubliką. Pro vienas įeisite norėdami suprasti, kas tai per šalis. Pro kitas – kaip viskas nutiko. Pro trečias – ką pamatyti atvykus. Galite rinktis bet kurią.

Užupio Respublika turi viską, ko reikia tikrai valstybei, tik be biurokratijos ir mokesčių. Keturiasdešimt vienas Konstitucijos straipsnis, prasidedantis teise gyventi šalia Vilnelės ir pasibaigiantis trimis įsakymais – Nenugalėk. Nesigink. Nepasiduok. Prezidentas, kuris paskelbė valstybę, o piliečiai jį paskyrė prezidentu. Parlamentas, posėdžiaujantis Užupio kavinėje ir todėl vadinamas Barlamentu. Vyriausybė iš savanorių. Ir pilietybė, kurią kiekvienas suteikia sau pats.

Užupiui daugiau nei penki šimtai metų, o Respublikai – kiek mažiau. Čia sukosi malūnai ir popieriaus dirbtuvės, gyveno žydų pirkliai ir amatininkai, ošė Bernardinų kapinės. Sovietmečiu tai buvo „mirties gatvė", apleista ir pavojinga. Devyniasdešimtaisiais į pigius butus sugužėjo menininkai – ir vieną balandžio 1-ąją paskelbė nepriklausomybę. Nuo to laiko kaupiasi metraštis: Angelo nusileidimas, Vėjo dienos, Baltųjų staltiesių diena, paleista vienuolikos karių kariuomenė.

Užupis telpa šešiasdešimtyje hektarų, bet jame yra Konstitucijos siena daugybe kalbų, trimitu pučiantis Angelas, devyni tiltai per Vilnelę, undinėlė, viliojanti svečius iš viso pasaulio, ir kavinė, kurioje viskas prasidėjo. Čia rasite žemėlapį, lankytinas vietas ir viską, ko reikia kelionei.

Užupiečiai mėgsta apie save pasakoti faktais, kurių dalis – tiesa, dalis – mitologija, o kur riba, kiekvienas sprendžia pats:

• Konstitucija iškalta lentose daugiau nei trisdešimčia kalbų ir išversta į per penkiasdešimt.
• Respublikos valiuta EuroUžas – stabiliausia pasaulyje ir vienintelė, dengta alumi.
• Pilietybę čia suteikti ar atimti gali tik pats pilietis – ir niekas kitas.
• Visi Respublikos vyriausybės nariai – savanoriai.
• Užupyje nėra mokesčių.
• Užupis turi metro liniją į Žvėryną (atidarytą, žinoma, balandžio 1-ąją).
• Užupyje palaidotas kunigaikštis Gediminas. (Šituo tikėti nebūtina.)

Senasis pradinis puslapis saugojo trumpas frazes, kurios veikia kaip Užupio savivokos santrauka. Jas verta išlaikyti kaip būsimą citatų arba manifesto bloką:

• Mokomės būti ne turtingi, ne protingi, ne laimingi - mokomės būti drauge.
• Nieko išmintingiau nei dalintis žmogus nesugalvojo.
• Vienintelis, todėl ne vienišas.
• Užupis be paradokso - Užupis be savasties.
• Užupyje galima gyventi, Užupį galima mylėti, bet Užupio negalima turėti.
• Užupis - visatos provincijos centras.
• Tik kūryba gali įveikti mirtį.
• Laisvė be atsakomybės negalima.
• Normos yra ne išorėje, bet viduje.
• Namie nėra žodžio svetimas.

„Užupis – toks mažas, kad jame visiems užteks vietos."

Užupio Respublikos pilietis bent kartą gyvenime turi apsilankyti Užupyje. Visa kita – jūsų valia.